- vilktuvai
- vilktùvai sm. pl. (2) 1. Kp rogutės ar šiaip kokia pavažėlė akėčioms vežti, šienui iš pelkės ir kt. vilkti, valkčiai: Vilktùvai po žagre vilkti į dirvą J. Šieną iš jos (pelkės) reikdavo vilkt an vilktuvų LTR(Dkk). 2. Kp, Sb, Jnšk žr. vilktuvas 1.
Dictionary of the Lithuanian Language.